- tepinėlis
- tepinė̃lis sm. (2); BTŽ, ŽŪŽ131 med. plonas tiriamosios medžiagos sluoksnis, užteptas ant stiko, tirti mikroskopu: Kraujo tepinėlis TTŽ. Tepinėliui medžiaga reikia imti ligos pradžioje, nes į pabaigą mikrobai išnyksta P.Avyž.
Dictionary of the Lithuanian Language.